Žurnalas ,,Mano sodyba" 2021-sausio mėn.
Straipsnį rašė: Lukas Rimeika ir Marius Babraitis

Įsismaginant žiemos šalčiui, visos krosnys yra smagiau
kūrenamos, o smagiausiai iš jų – pirties krosnys.

Pirmosios pirtys, vadinamosios dūminės, buvo kūrenamos juodai. Didžiausias tokių pirčių trūkumas – suodžiais padengta garinė. Norint švariai išsimaudyti, po kūrenimo tekdavo ilgai plauti ir valyti garinę. Tokios pirties krosnį atstodavo kampe sukrauta akmenų krūva, po kuria buvo kūrenama ugnis. Per laiką pati pirties idėja ir principas – reikmė įkaitinti kūną – per daug nepasikeitė, labiausiai kito būdas ir priemonės tai pasiekti efektyviausiai. Šiuo metu matome grįžtančią tradicinę plytinę pirtį ir jau per pastaruosius dešimtmečius labiausiai į pirties krosnių rinką įsiliejusias metalines krosneles. Kitaip jos vadinamos nuolatinio veikimo pirties krosnimis: tai reiškia, kad galima eiti į garinę ir pirtintis kūrenimo metu. O štai senosios, plytinės krosnys vadinamos periodinio veikimo krosnimis. Šiuos du krosnių tipus šiame numeryje ir apžvelgsime.

Metalinės krosnelės

Pradėkime nuo jau išpopuliarintos ir plačiai paplitusios nuolatinio veikimo pirties krosnies – dažniausiai tai yra metalinė krosnelė su privirintu akmenų konteineriu, kartais – ir su šilto vandens boileriu. Nors ir atrodo, kad tai – labai paprasta konstrukcija, nes tokias krosneles gali pasigaminti visi, kurie turi suvirinimo žinių; neretai jos skiriasi kaip diena ir naktis. Vienose pirtyse būna maloniai šilta ir akmenys pakankamai įkaitę, kitose – labai karšta, o akmenys vos šilti. Nuo ko tai priklauso, sunku pasakyti, vis dėlto turbūt yra tam tikri technologiniai niuansai, kuriuos geriausiai žinotų metalinių pirties krosnelių gamintojai, o ne paprastas šaltkalvis.

Metalinių krosnelių populiarumas – gana pagrįstas. Didžiausi šių krosnelių privalumai:

• Jos pakankamai greitai įkaista – dažniausiai pakanka valandos kūrenimo, kad būtų galima eiti į pirtį. Kol žmonės maudosi pirtyje, krosnelę galima toliau kūrenti, taip pakeliant temperatūrą iki norimos kaitros.
• Pritrūkus garo, galima ir vėl įkurti ugnį ir įkaitinti ataušusius akmenis.
• Tokia metalinė krosnelė pakankamai greitai ir lengvai montuojama, neretai jai net nereikia pamato.

Tačiau minėtini ir esminiai trūkumai:

• Metalinė konstrukcija labai smarkiai įkaista, dažnu atveju reikia papildomai apmūryti apsauginę sienelę – ir dėl priešgaisrinių reikalavimų, ir kad, netyčia prisilietus, nenusidegintų nei suaugusieji, nei vaikai.
• Didžiausias trūkumas – kad įkaitęs iki raudonumo metalas išdegina patalpoje esantį deguonį, dėl to garinėje pradeda trūkti oro. Tuomet pirties lankytojui pradeda džiūti burna, gali skaudėti galvą. Po tokios pirties gali traiškanoti akys ir kitą dieną kamuoti nemalonūs pojūčiai. Tokiose garinėse geriausias klimatas būna tada, kai įrengtas pastovus oro drėkinimas. Tada išvengiama nemalonių pojūčių.

Norint sumažinti pagrindinius krosnelės trūkumus, reikia vadovautis taisykle: garinėje neturi likti pliko metalo. Geriausia būtų metalinę krosnelę apmūryti plytomis ir įrengti dagtį. Su taip įrengta krosnele atsiranda galimybė reguliuoti pirties temperatūrą, neperkaitinant pačios garinės.

Plytinės krosnys ir jų savybės

Šiuolaikinio priemiesčio realybėje pirtis yra svarbus darnaus gyvenimo ir kruopštaus požiūrio į savo sveikatą atributas. Galimybė išsimaudyti garinėje pirtyje yra malonumas, kurio sunku atsisakyti, o šio malonumo kokybė tiesiogiai priklauso nuo krosnies. Prieš kelis šimtmečius labiausiai paplitusi rusiška pirtis buvo dūminė, pagaminta iš akmens ar molio. Tuomet plyta buvo brangi medžiaga – ji buvo gaminama rankomis ir prieinama tik labai turtingiems žmonėms. Plėtojant pramoninius šios medžiagos gamybos metodus, krito kainos; atsirado galimybių masyvioms plytų krosnims.
Pirtis padeda atsikratyti neigiamų emocijų ir dažnai yra siejama su sveiku atsipalaidavimu, gera nuotaika ir jaukia atmosfera. Krosnis yra pirties širdis, tad komfortas, garo kokybė ir saugumas priklauso nuo jos savybių. Pasirinkti pagrindinį pirties atributą nėra taip lengva – reikia apsvarstyti daug pasirinkimo kriterijų ir reikalavimų. Ir jei savininkas nusprendė pasistatyti pirtį, jis turės išspręsti kelis klausimus: nuspręsti dėl krosnies medžiagų ir dizaino, apgalvoti jos dydį ir kuro rūšį. Būtent krosnininkas gali padėti išspręsti tokius klausimus. Pastebime, kad šiais laikais vis mažiau žmonių žino, kad pirties krosnies konstrukcijos metodas ir veikimo principai skiriasi nuo maisto gamybai ar namo šildymui skirtos krosnies. Mūrinė pirties krosnis yra protėvių tradicijų tęsinys, turinti tokias išskirtines savybes, kaip įvairus dizainas (kadangi krosniai vaizdą galima suteikti labai įvairų – tiek formomis, tiek medžiagiškumu) bei unikali techninė charakteristika kadangi krosnis yra savotiškas indas akmenims, kurį galima uždaryti ir atidaryti). Krosnyje esantys akmenys naudojami kaip šilumos akumuliatoriai, todėl pailgėja pirties procedūrų laikas; pirties krosnies svoris gali svyruoti tarp 3000–30000 kg. Ji turi didžiulę šilumos talpą, dėl jos krosnis ne tik gali išlaikyti garinėje šilumą visą parą, bet ir sušildyti keletą atskirų patalpų. Visa krosnis statoma iš natūralių medžiagų, kurios turi tiesioginį poveikį sveikam ir geram pirtinimuisi, be to, visos medžiagos yra draugiškos aplinkai.
Pagrindinis plytinių krosnių privalumas yra unikali garų susidarymo technologija, kuri išgaunama dėl specifinių plytų savybių. Tokiose pirtyse žmogus gali lengvai kvėpuoti, nejusdamas jokio nosies gleivinę deginančio diskomforto; patalpoje tvyro minkšta ir švelni šiluma. Visa tai – dėl to, kad plytinė krosnis yra natūrali, pritaikyta sveikoms pirtiems procedūroms. Ji neskleidžia agresyvios šilumos spinduliuotės, nesukelia jokių papildomų kvapų, kadangi medžiagos, naudotos krosnies statybai, dėl kaitros nekeičia savo savybių.

Tačiau be visa ko plytinė krosnis turi ir tam tikrų trūkumų, dėl kurių žmonės ir renkasi metalines pirties krosneles:

• Visų pirma, pirties mūrijimui būdingi savi niuansai, ir nėra lengva surasti kompetentingą krosnininką.
• Krosnies dydis neretai tampa prob lema – ji užima brangų garinės plotą.
• Didelės krosnies – didelė kaina: juk reikia įrengti pamatą, įsigyti visų reikalingų medžiagų krosnies statybai bei galiausiai sumokėti už meistro paslaugas.
• Ilgas kūrenimo ir iškūrenimo laikas, kadangi tai – periodinio veikimo krosnis.
• Tokios krosnys reikalauja papildomo rūpesčio: po kiekvieno iškūrenimo reikia valyti, dažniau reikia švarinti ir pelenų indą, periodiškai tenka valyti ir patį kaminą.
• Tokios pirtys reikalauja daugiau priežiūros ir savotiško prisirišimo, todėl jos tikrai turi savo unikalų vartotoją.

Bendra pirties statybos projekto sauga

Jau minėjome, kad pirties krosnis kūrenama smagiausiai, t. y. kaitinama labai intensyviai, todėl privalu imtis didesnių atsargumo priemonių. Prie krosnies esančius degius paviršius būtina tinkamai izoliuoti, o kad pirties procedūros būtų saugios, turi būti įvykdytos kelios pagrindinės krosnies įrengimo sąlygos:

• įrengtas patikimas pamatas, kad neskiltų ir nesideformuotų krosnis, kurios svoris prasideda nuo 3,5 tonos;
• tvarkingai įrengtas dūmtraukis, kadangi jis eina per lubas, grindų elementus ir stogą. Įrenginėjant kaminą, būtina ne tik apsaugoti gretimus paviršius nuo kaitinimo, bet ir išlaikyti garų kambario sandarumą;
• per visą būsimos krosnies perimetrą sienos turi būti apsaugotos šilumos ir kaitros izoliacijos lakštais.

Dėl visų šių sudedamųjų tikrai labai svarbu darbus patikėti žmonėms, išmanantiems savo amatą. Pavyzdžiui, mes, krosnininkai, neužsiimame nei kaminais, nei pamatais. Žmonės dažnai stebisi ar net piktinasi, kad nedarome pamatų ar kaminų, tačiau mes jiems labai ramiai paaiškiname: pamatas, kaminas ir krosnis yra trys
skirtingi statiniai, atliekantys skirtingas funkcijas, todėl nesiblaškome tarp darbų, nes pamatų ir kaminų srityse mums trūksta ne tik įrankių, bet ir elementarių žinių jų visapusiškai tinkamam įrengimui.

Kiekviena mūrinė pirties krosnis yra unikalus kūrinys. Nepriklausomai nuo pasirinktos konfigūracijos, krosnis būna pastatyta pagal nustatytą tvarką, nuo pamato iki kamino ir apdailos. Pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad ji nerūktų ir efektyviai šildytų garinę bei įkaitintų akmenis. Tam tikra prasme tai yra prabangos arba didelės meilės pirčiai ženklas. Tikriausiai dėl to nesvarbu, kokios pelningos ir lengvai naudojamos metalinės krosnys bebūtų: patyrę pirtininkai pirmenybę teikia patikrintoms plytų konstrukcijoms. Todėl mes plytinių pirčių neišvysime nei sporto klubuose, nei SPA kompleksuose, nei dažno savo draugo pirtelėje. Žmonės gyvenime yra racionalūs, tad tikėtina, kad dauguma jų nėra tokie pirties entuziastai, kad rinktųsi sudėtingesnę ir brangesnę pirties krosnį. Todėl metalinės krosnelės tikrai dar ilgai karaliaus rinkoje, retsykiais pagarbiai užleisdamos vietą savo proprosenelei – tikrajai mūrinei pirties krosniai.